Nekilnojamasis turtas III

Butas – kaip iš Boriso Viano romano „Dienų puta”. Pirmojoje knygos dalyje, iki tos nelemtos lelijos, užaugusios jos plautyje. Ką pasakytum apie tokį buto nuomos skelbimą? Manau, imtum. Paskui graužtumeisi, kaipgi čia reikės gyventi, kad neužtemtų šviesūs langai, o nesamų pelių švelnūs kailiukai nenustotų linksmai blizgėję.

Nekilnojamasis turtas II

Algimantas Mackus (vienas toks „bežemių kartos“ išeivijos poetas) paklaustas, ar jis savo poezijoje turi namus, atsakė: „Aš nuomoju butą.“ Keista, kaip kadaise pasižymėtos frazės ar mintys sugrįžta po daugelio metų su naujai, netikėtai suvoktos. Kas kartą praeinant pro kadaise nuomotus namus kažkas viduje suvirpa. Nesvarbu buities pliusai ir minusai. Mano gatvė.

Nekilnojamasis turtas

Jau kurį laiką vartau butų nuomos skelbimus. Trinksi šarvuotos durys, žybsi tvarkingumas, žingsniais matuojamas vietų gerumas (10 min. iki „Akropolio“, 20 min. iki Katedros, 2 min. iki parduotuvės). Mokausi skaityti tarp eilučių. Dabartinis mano butas buvo: „1 kb. butas Antakalnyje, daliniai baldai, geras vaizdas pro langą“. Geras vaizdas tai: Gedimino pilies bokštas, varpinė, Kalnų parkas, Sapieginė, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Pacų dvaras, Žirmūnų tiltas, Neris, persisvėrus – gražuolė Trinitorių bažnyčia, persisvėrus į kitą pusę – pastatai, vadinami dangoraižiais. Ir daug daug dangaus – per metus tapau debesų, audrų, fejerverkų ir oro balionų ekspertė. .