Meno skandalai Lietuvoje. II dalis.

Įsibėgėjus 10-ajam dešimtmečiui šalyje buvo įtvirtinta nepriklausomybė ir nusistovėjo tegu ir niūroka, bet stabilesnė kasdienybė. Visuomenė galynėjosi su laukiniu kapitalizmu, o jaunieji menininkai paniro į ne mažiau sudėtingą ir nenuspėjamą šiuolaikinio meno pasaulį.

Šis keistas dešimtmetis – tarsi toks paaugliškas periodas, kai energijos – daug, o ką su ja daryti nelabai aišku. Gatvėse – sportiniais kostiumais pasipuošę pacukai. Keistos programos per televizorių rodo kokius tik nori filmus. Autorinės teisės? Ne, negirdėjom. „Neverk mama, sex revolution, mama,“ – dainuoja Bix, moksleiviai uniformas puošia ženkliukais su Samantos Fox ar Sabrinos atvaizdais, Gariūnuose pardavinėjama „Ragana ir lietus“. Šalį laimina 1993 m. atvykęs Popiežius. Kam tokioje sumaištyje rūpi menas?

Kęstutis Zapkus ir meniniai pokyčiai 1992-ųjų Vilniuje

“Kas jums visiems darosi? Gal neturit čia kas veikti?“ – su šypsena žemaitiškai tiesiai klausia mane sutikdamas Kęstutis Zapkus. Per valandėlę pokalbio suprantu, apie ką jis: telefonas vis nerimsta, prašo interviu, nori susitikti, vėl prašo interviu…  Ne tik žiniasklaidos, bet ir publikos dėmesį akivaizdžiai parodė į Nacionalinėje dailės galerijoje vykusią ekskursiją su menininku susirinkęs rekordinis skaičius žmonių. Kodėl?