Nebijokit, jis nekanda

Kokia istorija tiktų šiai vietai? Tavo kaimynė neįžengtų čia grakščiais aukštakulniais ir gėlėto šilko suknele iš „Zaros“, jis nesustingtų pakėlęs kavos puodelį prie lūpų. Vieta, kur lūžta kulniukai ir žvilgsniai. Praeiviai neryžtingai kerta kampą. Kartais čia jų tyko koks blizgantis rudakailis labradoras. Jam visa savo šuniško antsvorio jėga veržiantis draugauti, šeimininkė garsiai rėkia: „Nebyjokyt, jys nekanda.“ Šuo, žiūrėk, iš tiesų nekanda, istorija ir vėl nesusiklosto. Jis ir ji čia galėtų nepasimatyti, o istorija – nenutikti. Tik pagiežingai kikena saulėgrąžų lukštai.