Archyvas

Archive for the ‘Knygos’ Category

Apie durnius, genijus ir gyvenimą

Perskaičiau Franko Zappos autobiografinę knygą. Tai va. Durniai yra beveik visi, išskyrus Zappos žmoną, jų keturis vaikus ir kompozitorius Edgard’ą Varèse’ą (1883–1965), Igorį Stravinskį (1882–1971) ir Antoną Weberną (1883–1945). Muzikantai yra tinginiai, orkestrai – tinginių gaujos, muzikos leidėjai – buki niekšai. Profsąjungos – mafija. Bažnyčia – taip pat, tik dar klastingesnė. Valdžia – kiaulės. Švietimo sistema sukurta specialiai jauniems žmonėms žlugdyti. Alaus gėrėjai yra agresyvūs valkatos, muzikos kritikai – beviltiški asilai. Narkotikai – šlamštas, Niujorkas – skylė, kurioje neįmanoma gyventi.

Arogantiška? Labai. Kas tas pasipūtėlis, kurio paminklą Vilniuje vakariečiai turistai fotografuoja dažniau nei Gedimino pilį? Frankas Zappa – kompozitorius ir muzikantas, pasaulinę šlovę pasiekęs juodu darbu ir užsispyrimu. Žmogus, kuris netikėjo švietimo sistema, bet tikėjo bibliotekomis. Perfekcionistas ir darboholikas. Provokatorius, turintis puikų humoro jausmą. Aršus kovotojas už įsitikinimus ir laisvę. Rakštis minkštoje 8 ir 9-ojo dešimtmečių Amerikos pramogų verslo sėdynėje. Netolerantiškas tam, kas jam atrodė kvaila. Nekorektiškas. Be to, atrodo, genijus. Skaityti toliau…

Neišgalvoti veikėjai mirties istorijoje

rugpjūčio 26, 2009 Parašykite komentarą

“Gana apie Dan Brown`ą. Šiandieninė populiarioji literatūra prarado bet kokią inovatyvumo dvasią ir išspaudė visą likusį literatūrinio eksperimento kraują. Nebėra apie ką rašyti,” – piktinasi literatūros kritikas Robert McCum. Iš tiesų didžiausia naujiena knygų pasaulyje šiandien – kad D. Brown „Dingęs simbolis“ (angl. The Lost Symbol), „Da Vinčio kodo“ tęsinys, pasirodys jau rugsėjį didžiausiu pasaulyje tiražu (6,5 milijonų kopijų). Ir ženklų, kad situacija greitai keisis – nėra. Skaityti toliau…

Kategorijos:Knygos Žymos:,

Nenustebintos blondinės abejonės

balandžio 3, 2009 Komentarų: 2

Esu moteris. Blondinė. Jaučiu didžiulę trauką gražiems batams ir krykštauju pamačiusi kokį mažą šuniuką ar šiaip dailesnį blizgutį. Gimiau ir augau mieste, todėl mėtas perku turguje, o įdomiausias naujienas išgirstu kavinėse. Rudenį dažnai dažau lūpas raudonai, o vasaros pavakariais tikiuosi, kad kas nors pasisiūlys nuvežti prie vandens. Dar kartais man labai patinka plepėti nesąmones ir kvailai kikenti. Į kavą dažniausiai beriu cinamono ir negalvoju, kad mane supantys vyrai yra protingesni tik dėl to, kad yra Vyrai, bei to neslepiu. Jei jau dabar manęs nemėgstate – neskaitykite šios recenzijos. Arba skaitykite ją atvirkščiai, kaip nesėkmes pranašaujantį ateinančios savaitės horoskopą. Toliau

Kategorijos:Knygos Žymos: