Auksinis kinų meno dešimtmetis

Įsitaisykime patogiai. Vakaras ilgas, aplink jauku. Keptas kalakutas išragautas, lėkštės nuneštos. Atsirado kiek daugiau erdvės pokalbiui. Tokiam, kad būtų ką paskaičiuoti, kuo nusistebėti ir pasipiktinti. Ir būtinai – kad būtų apie ką pagalvoti ir rytoj. Pakalbėkime apie… šiuolaikinį kinų meną.

Vienuolika ir viena istorija

Kovo aštuntą dieną „Titanike“ atidaryta grupinė moterų menininkių paroda „Postidėja“. Nenuėjau į atidarymą. Per daug vienai pasirodė Kovo 8-osios, pilnaties, magnetinių audrų ir dar parodos atidarymo. Tačiau tą vakarą prisiminiau keleto metų senumo istoriją, kuri galėtų būti parodos raktas.

Vieną vasarą Nidoje viena parodoje nedalyvaujanti moteris buvo verčiama bent dešimt kartų pasakoti tą pačią istoriją man ir vienai parodoje dalyvaujančiai moteriai. Nes labai jau patiko. Toji istorija iš tiesų buvo anekdotas apie miško žvėris. Kaip baisus slibinas dideliame miške paeiliui susitinka lapę, vilką ir mešką bei įvaro jiems visišką neviltį, liepdamas prisistatyti tam tikru metu tam tikroje vietoje, kad būtų suvalgyti. Klausimų yra? Kokie čia dar klausimai, mojo uodegomis nelaimingi žvėrys ir bėgo paskutinių reikalų tvarkyti. Pasakojimo pabaigoje slibinas, žinoma, susitiko zuikelį. 

Tikintis pratęsimo

Praėjusiais metais debiutavęs ambicingas renginys „Metų skulptūra“ siekė supažindinti visuomenę su naujausiais menininkų kūriniais ir pagerbti geriausius darbus.