Pradžia > Gyvenimas > Keli štrichai jauno menininko portretui

Keli štrichai jauno menininko portretui

Jaunieji menininkai yra siaura, tačiau pakankamai marga socialinė grupė. Viena vertus – jų padėtis nedaug kuo skiriasi nuo jaunųjų medikų, ekonomistų ar pedagogų. Kita vertus, iš kultūros reikalaujame maksimalaus įsijautimo ir autentiškumo. Įtarimas „chaltūra“ ar atmestinimu menininkui – didžiulis  kaltinimas. Tad nuolat intensyviai fiksuojantis ir reflektuojantis savo ir aplinkos situaciją žmogus tampa itin jautria visuomenės dalimi, kuri nenori ir negali dirbti mechaniškai. Žinoma, tai liečia visų kartų kūrėjus.

Jaunųjų menininkų kūryboje ir veikloje ryškiau atsispindi rytojaus tendencijos: jie jautriau ir greičiau reaguoja į esamą situaciją ir „gaudo“ naujausias tendencijas bei „ore tvyrančias“ idėjas tiek meno pasaulyje, tiek gyvenime – pradedant nuo aprangos ar laisvalaikio praleidimo būdų, baigiant socialiniu ir visuomeniniu gyvenimu. Amerikos rašytojas Dave Barry rašė: „Žinoma, man rūpi jaunoji karta ir aš linkiu jiems didžiausios sėkmės, nes ji yra mūsų viltis. Vieną dieną, kai mano karta pasitrauks, jie turės mums mokėti trilijonus dolerių mūsų socialinėms garantijoms.“ Perfrazuojant – jauni menininkai mums turėtų rūpėti jau vien dėl to, kad išėję į pensiją galėtumėm nueiti į gerą parodą ar turėti progą didžiuotis ir džiaugtis savo šalies kultūra.    

Štai jis eina gatve, neseniai baigęs Vilniaus dailės akademiją (VDA), kartu su dar 350 įvairių sričių kolegų – vidutiniškai tiek žmonių kiekvienais metais apsigina diplomus akademijos fakultetuose. Štai vienas jų eina gatve. Saikingai stilingas, nusipelnęs šlovės ir garbės bei truputį išsigandęs. Jau išmaišęs beveik visą Europą, jo susidomėjimas – trumpas, bet ryškus, o nuobodulys kiek primena katės žiovulį po nepavykusio šuolio. Greičiausiai jis jau suprato, kad pasaulinės karjeros dar teks palaukti dirbant reklamos agentūrose, leidyklose ar tiesiog – bare ar parduotuvėje.

Paklaustas apie jauno menininko padėtį Lietuvoje, atsakytų negailėdamas vaizdingų išsireiškimų. Sąlygų nėra, išgyventi neįmanoma, visi aplink susimokę, o tie, kurie toli ir dar nesusimokę – pernelyg toli. Po dvidešimties metų daug kas jam atrodys kardinaliai priešingai.

Ko reikia jaunam menininkui? Laisvės. Įvertinimo. Pinigų. A. Maslovas šiuos punktus dėstytų priešinga eiga, tačiau esame papratę apie menininkus galvoti kaip apie žymiosios asmens poreikių piraminės paneigimus.

Ties pirmuoju, laisvės, punktu ilgai netruksime. Pirma – laisvė visų pirma – vidaus būsena. Kalbant apie žemiškesnę, viešosios saviraiškos laisvę – erdvių veiklai ir pasirodymams yra. Tai nėra balti kubai centrinėse gatvėse, tačiau jaunus menininkus noriai įsileidžia įvairios ne galerinės erdvės: vasaros sezono festivaliai, plenerai, net prekybos centrai, šiuo metu nenaudojamų pastatų šeimininkai. Pastaraisiais metais tokių parodų ar menininkų prisistatymų akivaizdžiai daugėja. Tiesa, jų lankytojų ratas susidaro iš kursiokų, draugų ir pavienių užklydėlių, tačiau tai puikios „treniruočių“ aikštelės, kuriose galima fiksuoti žiūrovų reakciją, lavintis savo kūrinio pristatyme, mokytis prisitaikyti prie duotinių erdvių.

Pamažu daugėja ir kūrybinės laisvės. Skamba paradoksaliai, tačiau gan inertiška ir konservatyvi Lietuvos meno aplinka gan ilgą laiką mokė prisitaikyti arba tapti marginalu – menininku, kurio darbai gal ir geri, tačiau „netelpa“ į jokias rengiamas parodas ar diskusijas apie meną. Turiu galvoje situaciją, kai palengva atsiranda skirtingų pakraipų galerijų ir savo skonį bei skirtingus lūkesčius menininkų atžvilgiu turinčių kuratorių. Žodžiu, ima rastis įvairovė: jei nepasirodysi įdomus Laimai Kreivytei, galbūt tavimi patikės Kęstutis Šapoka, susižavės Ignas Kazakevičius ar „Menas senuose dvaruose“ organizatoriai? Šios perskyros kol kas nelabai ryškios, tačiau tendencijos leidžia tikėtis įvairovės ir, svarbiausia, tolerancijos augimo.    

Įvertinimas bet kuriam jaunam žmogui yra gyvybiškai svarbus baterijų įkroviklis. Kur gi tas šakutės lizdas, kai jo reikia labiausiai? Bene labiausiai prizus, apdovanojimus ir ženkliukus mėgsta Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) bendruomenė. Tradiciškai vertinama kaip vyresnės kartos menininkų buveinė, ši organizacija įsileidžia ir jaunus menininkus. Tarkime, kasmetinėje grafikos apžvalginėje parodoje „Estampas“ jau keletą metų iš eilės prizines vietas šalia pripažintų menininkų užima ir VDA studentai. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), kaip ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) prizų nedalina – čia įvertinimu tampa pakvietimas dalyvauti parodose ar projektuose. Kita vertus, esant poreikiui varžytis ir laimėti, šiandien galima internetu aplikuoti į gausius meno renginius bei konkursus visame pasaulyje. Telieka pastebėti, kad tik palyginus nedidelė dalis jaunų menininkų šias galimybes išnaudoja.

Bene skaudžiausioji šio pokalbio dalis – pinigai, tiksliau – meno rinka. Jaunoje Lietuvos meno rinkoje šiandien palengva auga susidomėjimas klasikų kūriniais. Stebint šį procesą galima tikėtis, kad praėjus kažkiek laiko ateis ir jauno meno kolekcionavimo mada. Labiausiai tikėtina, kad šiame procese pagrindiniai žaidėjai bus tos pačios, jaunos, kartos pirkėjai, perkantys ne dėl investicijų, o iš solidarumo ar amžininkų kūriniuose užkoduotos artimos pasaulėžiūros.  

Išskirtinai su jaunais menininkais dirba tik viena galerija „Gaidys“. Tai – neinstitucinė mobili galerija, reprezentuojanti jauniausiąją Lietuvos menininkų kartą. Tačiau teiginiai, kad solidžios galerijos neįsileidžia jaunų menininkų yra kiek hiperbolizuoti. Su keliais jaunaisiais dirba viena solidžiausių Lietuvoje, Vilniaus „Vartų“ galerija, kartais čia įsileidžiamos ir jaunų kuratorių ir menininkų parodos. Panašiai elgiasi ir Kauno „Meno parkas“. Jauni veidai pastaruoju metu dažniau rodomi galerijoje „Meno niša“. Taip pat Vilniuje yra net trys VDA galerijos (galerija „Akademija“, tekstilės galerija „Artifex“ ir juvelyrikos galerija „Argentum“), kartais eksponuojančios ir studentų darbus. Tad atidžiau pažvelgus į situaciją – viskas nėra taip blogai, jauniausieji turi progų ir galimybių pasirodyti meno galerijose bei pamažu „prisijaukinti“ savo gerbėjus. 

Viena iš palankiausių karjeros pradžios galimybių jauniesiems tapytojams – dar jaunas, tačiau jau didelio dėmesio susilaukęs „Jauno tapytojo prizas“. Nesunku įvardinti populiarumo priežastis. Visuomenės dėmesį lėmė puiki informacijos sklaida, kiekvieno žiūrovo įtraukimas (galėjimas balsuoti už patinkantį kūrinį) bei galimybė susipažinti su atrinktu jaunų tapytojų koncentratu vienoje erdvėje. Jauniesiems šis projektas priimtinas, nes žada laisvę, įvertinimą ir piniginį įvertinimą. Dalyviams keliamuose reikalavimuose nėra specialybės, darbų formato ar juo labiau temos. Kartais ne be pagrindo įtariai įvairių komisijų atžvilgiu nusiteikusius jaunuosius ramina pagirtinai įvairi konkurso komisija, leidžianti tikėtis tos pačios tolerantiškos nuomonių įvairovės. Turbūt didžiausia šio konkurso vertybė – visuomenės (potencialių gerbėjų ir pirkėjų, meno kritikų, kuratorių) dėmesys, kurį suteikia dalyvavimas finalinėje parodoje. Šiandien jau galima apžvelgti praeitų metų rezultatus – pernai atrinktieji tapytojai gan aktyviai dalyvauja parodiniame gyvenime, yra kviečiami į kuruojamas parodas. Piniginis prizas šiame konkurse yra vienkartinis, tačiau gan apčiuopiamas. Šis apčiuopiamumas vertingiausias kaip faktas, ne piniginiai vienetai – taip jauniems menininkams parodoma, kad konkursas nėra tik pompastiškas margas cirkas. Į jaunus kūrėjus čia žiūrima pagarbiai ir rimtai, ne fasadiškai. 

Žinoma, išeiti į šio konkurso finalą – nelengva. Ir apskritai – viskas nelengva jauniems. Bet vis viena – sunkiau bus vėliau, užpūtus 30 ar 35 žvakutes ant gimtadienio torto, kai nebeliks jokių jauno amžiaus privilegijų ar išskirtinio dėmesio, o ant kulnų mins kiti jaunieji. Ypač, jei jaunystės kreditas nebuvo pakankamai išnaudotas.

Kategorijos:Gyvenimas
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: