Pradžia > Kritikos maršrutai > Vilnius-Klaipėda

Vilnius-Klaipėda

Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro „Kultūrpolis“ organizuojamo projekto metu kultūros temomis rašantys žmonės tiria jiems naujas ar mažiau pažįstamas erdves, žmones ir reiškinius. „Kritikos maršrutai“ – keitimasis ne tik informacija, bet ir gyvenamąja aplinka. Projekto dalyviai vieši vieni pas kitus, rinkdami ir reflektuodami informaciją, pažindindamiesi su aplinka ir žmonėmis, nešališkai, atvirai ir kritiškai žvelgdami į svetimo miesto kultūrinį gyvenimą bei jo reiškinius. Svetimoje erdvėje kritikas lieka be susiformavusios nuomonės ir asmeninių pažinčių. Taigi, vertindamas jis turi remtis savo asmeniniu žvilgsniu ir įspūdžiu.

Šeštadieninio nerimo Klaipėda

Klaipėda – perspektyvų miestas. Uostas. Kaip išprotėję laksto autobusai. Jūra. Neišvengiamas batų žudymo grindinys senamiestyje. Kruiziniai laivai. Net kišenėse vėjas, ne perkeltine prasme. Perspektyvų miestu Klaipėda yra jau gan seniai. Kultūros srityje ši potencija mėgino skleistis prieš gerus dešimt-penkiolika metų alternatyviais, avangardiniais koncertais ir renginiais, tačiau gan greit užgęso.

Iš to laikotarpio liko Jūros šventė, bene stipriausias Klaipėdos kultūrinis „brandas“ Benas Šarka, šiokia tokia progresyvios elektroninės muzikos tradicija. Beviltiškai nupopsėjęs džiazo klubas ”Kurpiai” šypsosi negudria užsieniečių gundymo šypsena. Mirgančios kazino šviesos bent vizualiai gelbėja šeštadienio vakaro tuštumą. Naktinė Klaipėda pernelyg didelė, kad netyčia atrastum savo aplinką bei nuotaiką ir perneyg maža, kad atsivertų nepažįstamajam. Taip ir lieki savam nerime šeštadienio vidurnaktį – tik grindinys šaiposi, o Anikė apskritai nesidomi tuo, kas aplink vyksta.

… ir kiti miško žvėrys

Naktinis dviprasmybės jausmas neapleidžia ir dieną, einant kultūros maršrutais. Kaip ir kiekviename pasaulio mieste, dailės gyvenimas čia turi socialinio visuomenės gyvenimo bruožų. Jei Vilniaus įtakos zonas galima būtų paskirstyti tarp Lietuvos dailininkų sąjungos, Šiuolaikinio meno centro ir kelių stipresnių privačių galerijų, Klaipėdoje skirstymas būtų kiek kitoks. Apibendrinant galima sakyti, kad joje ryškesnė ”viduriniosios klasės” pozicija.

Vyresnioji karta (Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius), pakankamai konservatyvi, negalinti pamiršti kadaise pasiektų laimėjimų ir įtari jaunos kartos atžvilgiu. Deja, vienintelė Klaipėdoje esanti LDS galerija sprendžiant iš publikacijų spaudoje nebuvimo ir pašnekesių, veikia tyliai ir veik nepastebimai.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (Kultūrpolis), užima tarsi vidurio pozicijas, kurios Vilniuje bene silpniausios. Kultūrpolis ir įvairi centro veikla (parodinė salė, menininkų kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs renginiai mieste, internetinis portalas) mėgina laviruoti tarp plačiosios auditorijos ir profesionalaus meno. Rengiamos parodos išsiskiria organizacijai charakteringais bruožais – meno kūrinio konceptualiosios idėjos aiškumu, dažnai – sąmojingu bendravimu su žiūrovu, pastangomis ”užkabinti”, pritraukti, sudominti, darbams be konceptualaus pagrindo svarbus ir vizualusis lygmuo.

Gan keistoje situacijoje šiuo metu yra Klaipėdos parodų rūmai. Tai geriausios (didžiausios) parodinės erdvės mieste. Šiuo metu jos priklauso miesto savivaldybei. Apie čia vykstančias parodas sprendžia taryba, sudaryta iš įvairiose srityse dirbančių klaipėdiečių. Rezultatas – niekaip nenuspėjamos parodos ir jų įvairovė. Vienu metu čia gali būti eksponuojami pirmieji jaunimo bandymai, o gretimoje salėje – marinistinės tapybos ir saulėlydžių drobės. Parodų rūmai gan atviri įvairioms iniciatyvoms, čia randa vietos ir didelės kuratorinės parodos, ir personaliniai pasirodymai.

Visai neblogai situaciją parodų rūmuose apibūdina vienas juokingiausių radinių viešnagės metu – Klaipėdos parodų rūmų suvenyrinė atvirutė „Menas – vitaminai jūsų sielai!“ Čia dar ne juokinga. Vitaminai įvardijami kaip: T – tapyba, G – grafika, S – skulptūra, F – fotografija, M – multimedija, ir, ak, šiuolaikinis menas… Taip, Š. Mažytė (m) skliausteliuose beveik nepastebima, o ir negelbėja padėties. Aišku, daugybė institucijų begalę projektinių pinigų yra išmėčiusios dar ne tokiems nesusipratimams, tačiau šis – pakankamai iškalbingas. Šiuolaikinio meno atskyrimas nuo visų kitų meno sričių jau senokai pavertė jį vieniems nesugaunama siekiamybe, kitiems – baubu arba tuo pačiu š…. Neabejoju, atvirutės kūrėjai jokiu būdu nenorėjo įžeisti šiuolaikinio meno, tačiau smulkmenos, jos visada pasako daugiau. Šiuolaikinio meno atskyrimas nuo kitų meno sričių bei tokio „teksto“ tiražavimas jau yra pakankamai iškalbingas faktas.

Iš privačių meno galerijų ilgamete profesionalia veikla, nuolat rengiamomis parodomis Klaipėdoje išsiskiria tik viena – Baroti galerija, taip pat turinti savo braižą ir charakterį. Jos ”repertuaras” – dažniausiai kiek dekoratyvūs kūriniai (tapyba, skulptūra). Galerija dirba su klientais, rengia pakankamai profesionalias, tačiau ne kuratorines parodas. Žvelgiant iš toliau – yra neatsiejama Klaipėdos dailės gyvenimo dalis. Gyva dalis, tai svarbiausia.

Gan įdomi pasirodė nauja galerija ”ArtLab”. Jos deklaruojama kryptis – jauni, savo vardo viešojoje erdvėje dar neturintys menininkai. Idėja puiki ir potenciali (kaip ir pati Klaipėda). Tik sprendžiant iš erdvės bei komunikacijos – pagrindinė galerijos veikla – meno terapijos kursai, mokamos meno dirbtuvės (lėlių darymas, tapybos, piešimo, grafikos, juvelyrikos studijos etc) bei papuošalai ir aksesuarai. Jauniesiems menininkams lieka nedidelis galerijos kamputis. Bet jis yra!

Bet jaunimas nebūtinai kampučiuose, jis irgi užima vidurio pozicijas – pernelyg neisišokdamas, tačiau ir dalyvaudamas viešajame gyvenime. Kartais čia organizuoja renginius stipriai ironiška, lengvai kovinga ir painiai šiuolaikiška organizacija „MeKuSa“ (Meno Kūrėjų Sąjunga). Grupė įsikūrė 2008 metais, rengia parodas, performansus, kuria kultūros žurnalą (video). Kaip ir dera labai šiuolaikiškam jaunimui (ironiškas tonas), grupė neatsiskleidžia savo tikslų, idėjos ar veiklos vizijos. Mat yra „prieš plano turėjimą, kuris įpareigoja ir neleidžia prasprūsti netikėtumui“. Patogi strategija. Deja, Lietuva labai maža – net rašant apie tolimą Klaipėdą, atsirado draugė, kuri prašė apie juos nieko blogai nerašyti. Taigi.

Teko apsilankyti ir apleistose gamyklos patalpose, kurias verslininkai atidavė jauniems menininkams. Kol kas šie dar tik lipdo organizaciją, stipriai svajoja ir palengva pradeda veiklą. Erdvės šaltos ir tuščios. Lietus nuobodus ir migdantis. Bet vizijoje – erdvės tapytojams, aktoriams, muzikantams ir kitų meno sričių atstovams. Didžiulė scena kieme. Nuolatinis veiksmas, kūryba ir dalinimasis idėjomis. Sunku patikėti, kai tas lietus taip kapsi (susipyks, išsilakstys, pavargs, sušals etc), bet įmanoma. Labai norėtųsi, kad pavyktų – galbūt tai ir būtų tas Klaipėdos stumtelėjimas progresyvios, neoficialiosios kultūros išaugimo link.

Klaipėda – perspektyvų miestas. Yra čia ekstravagantiškas, intelektualios pakraipos keistuolis. Jis šypsosi ir jo skrybelei neabejotinai patinka pašnekovas. Akinių stiklai taikiai blyksi, šiek tiek tikėdamiesi gauti litą – kitą. Už komplimentą, popierinę ramunę ar kad greičiau atstotų. Jis juokiasi ir atrodo gerai, vadinasi, Klaipėdoje viskas tvarkoje – tokie žmonės yra tikslūs miesto atspindžiai. Ir dar – čia jau seniai nebėra Cezario salotų su majonezu. Yra daug vėjo, erdvės, o tie išprotėję autobusai važinėja ne taip ir dažnai. Žinoma, perspektyva – dar ne sėkmės pažadas. Tačiau už viso to klaipėdietiško murmesio, jog čia nėra ir to, ir ano (stiprių menininkų, žiūrovų beigi pirkėjų, erdvės, drąsos ir vientisos vizijos ir t.t.), už to murmesio lyg ir gali nujausti kažkokią įtampą. Įtampa gerąja, judėjimo prasme. Galbūt ji atsirando dėl keleto nelabai įtakingų, tačiau ir ne marginalių organizacijų veiklos vienu metu. Šiuo atžvilgiu Klaipėdos padėtis yra dėkinga rastis naujoms iniciatyvoms, judėjimams ar gaivioms veiklos ar kūrybos kryptims. Kada jos išaugs, sustiprės ir nustos gręžiotis į sostinę, kuri Europos kontekste iš tiesų tėra tik dar vienas nedidelis miestukas – manau, tik laiko klausimas.

Kulturpolis.lt

  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: